LRT tyrimas. Ukrainos rėmėjų taikikliai fronte medžioja ukrainiečius

Beveik du dešimtmečius Lietuvoje veikianti baltarusių įsteigta įmonių grupė „Yukon Advanced Optics Worldwide“ vos prasidėjus karui Ukrainoje pasmerkė agresorę Rusiją ir skyrė gausią paramą ukrainiečiams. Kartu paskelbė stabdanti Smolenske (Rusija) veikiančią savo gamyklą. Tačiau LRT Tyrimų skyriaus ir tarptautinių partnerių iš „Scanner project“ gauti duomenys rodo, kad medžioklei skirtą optiką gaminanti įmonė iš Rusijos iki šiol neišėjo, o jos įranga atsiduria rusų karių rankose.

„Už jūsų atsiųstas lėšas fronto aprūpinimo būrio „Vozmezdie“ („Atpildas“) savanoriai nupirko du naktinio matymo taikiklius „Pulsar Digisight Ultra N450 LRF“ mūsų šlovingiems snaiperiams, naikinantiems nacistus Donecko fronte. Jūsų pagalba labai svarbi, vaikinai jaučia šalies ir liaudies palaikymą!“ – tokios padėkos už finansines aukas plinta šifruoto susirašinėjimo platformoje „Telegram“ ir kitose, populiariose Rusijoje.

„Vozmezdie“ – vienas iš daugybės labdaros fondų, Rusijoje atsidariusių nuo karo pradžios. Per juos renkamos aukos kariams, niokojantiems Ukrainą, aprūpinti. O šios organizacijos atstovų minimi naktinio matymo taikikliai „Pulsar“, kuriais ne viename viešame įraše džiaugiasi rusų kariai, – Vilniuje įsikūrusios aukštųjų technologijų įmonių grupės „Yukon Advanced Optics Worldwide“ gaminamas prekių ženklas.

„Yukon Advanced Optics Worldwide“ Lietuvoje veikia nuo 2005-ųjų. Iš Vilniaus valdomos kitos grupės įmonės įvairiose šalyse. Baltarusijoje grupė turi gamyklą „Beltex Optic“, o Rusijoje, Smolensko mieste, – gamyklą „Mezon-A“. Įmonių grupės kūrėju ir lyderiu laikytas pagrindinis akcininkas Baltarusijos pilietis Aliaksandras Alsheuskis. Tačiau šių metų balandį jis netikėtai mirė ir grupei šiuo metu atstovauja valdybos paskirtas laikinasis direktorius.

Pasaulyje „Yukon Advanced Optics Worldwide“ žinoma dėl savo produkcijos – pažangių termovizorių (prietaisų, nustatančių objekto buvimo vietą pagal kūno skleidžiamą šilumą) bei skaitmeninės optikos, kuri naudojama medžiotojų, žvejų ir pan. Bendrovė nuolat akcentuoja, kad kuria ir gamina produkciją išskirtinai civilinei rinkai ir niekad nedirbo su karo pramonės gaminiais.

Praėjusių metų vasario 24 d. Rusijai užpuolus Ukrainą, „Yukon Advanced Optics Worldwide“ nedelsdama pasmerkė agresiją bei pažadėjo paramą ukrainiečiams. Tuo pat metu grupė paskelbė stabdanti veiklą Rusijoje. „Neteisėtos Rusijos agresijos akivaizdoje reikšdama paramą Ukrainos tautai, bendrovė nutraukė savo gaminamos produkcijos tiekimą į Rusiją ir Baltarusiją. Taip pat buvo priimtas sprendimas dėl Smolensko (Rusijos Federacija) mieste veikiančios gamyklos sustabdymo“, – rašyta 2022 m. vasario pabaigoje išplatintame pranešime.

Ta patį LRT Tyrimų skyriui „Yukon Advanced Optics Worldwide“ pakartojo raštu pateiktuose atsakymuose. Gyvai bendrauti bendrovės atstovai atsisakė. Įmonė nurodo, kad šiuo metu – praėjus beveik pusantrų metų nuo pažado pasitraukti iš Rusijos – toliau vykdomas „Yukon Advanced Optics Worldwide“ dukterinės bendrovės „Mezon-A“, esančios Smolenske, likvidavimo procesas. Tuo pat metu, pasak bendrovės, padedama Ukrainai ir Ukrainos žmonėms.

Pasiteiravus apie „Yukon“ grupės Lietuvoje teikiamą paramą, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nurodė, kad 2022-aisiais įmonė tam skyrė daugiau nei 1,4 mln. eurų. Beveik milijonas iš šios sumos teko ukrainiečių vaikų švietimu Lietuvoje užsiimančioms viešosioms įstaigoms. Šių metų duomenų VMI dar neturi, tačiau yra žinoma, kad „Yukon Advanced Optics Worldwide“ 50 tūkst. eurų prisidėjo prie akcijos „Radarom“.

Tačiau LRT Tyrimų skyriaus ir tarptautinių partnerių iš tiriamosios žurnalistikos centro „Scanner Project“ surinkti duomenys rodo, kad tuo pat metu, kai aukojo Ukrainai, „Yukon“ grupė ir toliau gavo pajamas Rusijoje – pernai jos viršijo 3 mln. eurų. „Yukon“ gaminių, parduodamų su „Pulsar“ ženklu, vis dar galima įsigyti Rusijos internetinėse parduotuvėse. Taip pat yra pagrįstų įrodymų, kad grupės įranga pasiekia Ukrainą užpuolusią rusų kariuomenę.

Medžioklei skirti prietaisai – pas rusų karius

„Linkėjimai iš Donbaso! Donecko liaudies respublikos milicijos žvalgybinio būrio karių vardu reiškiu didelę padėką už mums pristatytą taikiklį, kurį atsiuntė „Vozmezdie“ savanoriai. Dabar mes su juo dar efektyviau naikinsime fašistinį gaivalą. Kartu mes – jėga!“ – taip „Telegram“ kanale už pristatytą labdarą praėjusį lapkritį dėkoja rusų karys. Šalia jo matomiausioje vietoje – įranga, pažymėta „Pulsar“ logotipu. „Vozmezdie“ puslapyje skelbiama, kad kariams pristatyti du naktinio matymo prietaisai.

Fondas „Vozmezdie“ nurodo, kad siekia paremti Rusijos armiją ir „kovoja su nacizmu virtualioje erdvėje bei specialiosios operacijos zonoje“. Ir tai – tik viena iš daugybės tokių esą savanoriškų organizacijų. Jos nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą renka lėšas, už kurias bando aprūpinti agresoriaus karius. Tokią Rusijos regionuose renkamą labdarą dar praėjusį lapkritį Kremlius palaimino specialiu įsaku. O šalia tuo užsiimančių fondų, kaip rodo surinkti duomenys, neretai galima pastebėti Rusijos politikoje dalyvaujančius asmenis. Naktinio matymo optika ir termovizoriai tarp tokių tiekėjų – labai paklausūs.

Štai „Telegram“ kanale paramą frontui renka asmuo, pasivadinęs „Pozivnoy Alabai“ („Šaukinys Alabai“). LRT Tyrimų skyrius išsiaiškino, kad šiuo pseudonimu informaciją skelbia Vladimiras Novikovas, save vadinantis Zaporižios pasipriešinimo lyderiu ir specialios paskirties brigados „Troja“ vadu. Su šia brigada jis po 2014 m. Kryme dalyvavo Ukrainos pajėgų žudynėse, o prieš tai patirties sėmėsi specialiuose karinių ir politinių lyderių rengimo kursuose prie Rusijos Federacijos gynybos ministerijos Generalinio štabo. Už tokius nuopelnus Ukrainoje gimusiam V. Novikovui specialiu Vladimiro Putino įsakymu buvo suteikta Rusijos pilietybė.

Aukas rusų kareiviams aprūpinti renkantis V. Novikovas dar pernai gegužę „Telegram“ kanale ironizavo, kad rusų susitelkimas padeda įsigyti net sankcionuotos įrangos. „Kad ir kaip stengtųsi Ukra-Vakarų partneriai pakenkti mums savo sankcijomis, bet lankstaus rusiško proto nenugalėsi. Taigi, mūsų pergalės taupyklėje – naujausias sankcionuotos bendrovės modelis „Pulsar AXION-2 XQ!“ – rašė jis.

Pernai rusų kariams perdavęs keturis termovizorius „Pulsar Helion 2 XQ50F“ skelbia ir labdaros fondas „Narodnaja družina“ („Liaudies draugovė“), veikiantis Chabarovske. Jo globėjas – Rusijos dūmos deputatas Borisas Gladkichas, atstovaujantis partijai „Jedinaja Rosija“ („Vieninga Rusija“).

Surinkti duomenys rodo, kad įranga „Pulsar“ patenka pas rusų artileristus, žvalgus, aviaciją. „Antras kiečiausias termovizorius „Pulsar Helion 2 XP50 Pro“ buvo perduotas mūsų sparno broliams (rusų kariuomenės pilotams – red.)“, – pernai gegužę paskelbė dar vienas aukų rinkikas, pasivadinęs „Fighterbomber“. Jis savo įraše tvirtino, kad nupirktas prietaisas pagamintas ne kur kitur, bet Rusijoje.

Ukrainiečių „Telegram“ kanalas „Osint“ atskleidė, kad tinklaraštininkas „Fighterbomber“ – tai rusų kariuomenės kapitonas Ilja Tumanovas. Bent iki 2020 metų pradžios jis tarnavo „Baltimoro“ kariniame aerodrome Voroneže, buvo eskadrilės šturmanas. Ukrainiečių manymu, įvairiais pseudonimais besireiškiančio I. Tumanovo indėlis į informacinę ir materialinę paramą Rusijos agresijai yra didesnis nei šį balandį Sankt Peterburgo kavinėje susprogdinto propagandisto Vladleno Tatarskio ar pernai žuvusios Darjos Duginos, tačiau iki šiol jo pavardė buvo nežinoma.

„Yukon Advanced Optics Worldwide“ tvirtina, kad informacijos apie rusų kareiviams perduodamus jos gaminius neturi. Bendrovės atsakymuose nurodoma, kad ji nevykdo veiklos šalyse, kurioms taikomos sankcijos, taip pat ten, kur vyksta kariniai konfliktai. „Todėl mums nėra žinoma apie masinį mūsų gaminių panaudojimą Rusijos kariuomenėje, išskyrus atskirus, pavienius atvejus, kurių negalime kontroliuoti“, – rašoma bendrovės komunikacijos vadovo Germano Kavalskio pateiktame atsakyme.

Vadino vienkartiniu atveju

Tačiau šių metų pradžioje paaiškėjo, kad įranga „Pulsar“ į rusų frontą patenka net per oficialios valdžios rankas. Vasario 1 dieną Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS pranešė, kad Ukrainoje kariaujančius rusų karius aplankęs Šiaurės Osetijos vadovas Sergejus Meniailo perdavė 50 termovizorių ir 20 naktinio matymo prietaisų.

Baltarusijos opozicinis portalas „Zerkalo“ pagal TASS paviešintą medžiagą nustatė, kad tarp perduotos paramos yra „Pulsar“ prekių ženklo naktiniai taikikliai. Reaguodama Vilniuje veikianti „Yukon Advanced Optics Worldwide“ tuo metu pranešė, kad smerkia Rusijos agresiją ir aiškinsis, kaip į užpuolikų rankas pateko jos gaminiai.

Pasiteiravus, ką jau pavyko išsiaiškinti, „Yukon Advanced Optics Worldwide“ komunikacijos vadovas G. Kavalskis LRT Tyrimų skyriui konkretaus atsakymo taip ir nepateikė. Įmonė raštu nurodė, jog gavus informacijos, kad „Yukon“ prekės pastebėtos karinių veiksmų kontekste, visada aiškinamasi, ar tai tikrai bendrovės gaminys, o jeigu taip – bandoma atsekti, kuriam platintojui jis buvo parduotas.

„Savaime suprantama, mūsų produkcijos patekimas į karinių konfliktų zonas mums yra visiškai nepriimtinas. Reikia suprasti ir tai, kad mūsų produkcija prekiaujama jau daugelį metų. Todėl prekės gali būti įsigytos seniai, perparduotos iš trečiųjų asmenų ar neteisėtai atgabentos iš kitų valstybių, kuriose jomis prekiaujama legaliai“, – rašoma atsakymuose.

Taip pat „Yukon“ atstovai tikino, kad rinkoje gerai žinomu jų gaminamo „Pulsar“ ženklo vardu gali bandyti pasinaudoti ir nesąžiningi pardavėjai, kurie tai daro be įmonės leidimo.

Santykius su platintojais neigia

Nors grupė „Yukon“ praėjusių metų vasarį paskelbė stabdanti Rusijoje esančios dukterinės bendrovės „Mezon-A“ veiklą, LRT Tyrimų skyriaus ir partnerių iš „Scanner project“ surinkti duomenys rodo, kad per praėjusius metus, jau vykstant karui, ji buvo aprūpinama gaminiais iš kitos šiai įmonių grupei priklausančios gamyklos – Baltarusijoje esančios „Beltex Optic“. Abiejų įmonių vienintelis akcininkas yra Vilniuje veikianti „Yukon Advanced Optics Worldwide“.

Pasiteiravus apie tai, „Yukon“ komunikacijos vadovas G. Kavalskis tikino, jog tai tebuvę „mažos vertės komplektuojamosios detalės“. „Sutartis numatė 180 dienų apmokėjimo atidėjimo sąlygą, tai lėmė, kad paskutinis mokėjimas buvo atliktas po vasario 24 dienos“, – teigiama jo pateiktame atsakyme.

Tačiau turima informacija rodo, kad Rusijoje esanti įmonė prasidėjus karui atliko bent penkis pavedimus Baltarusijoje veikiančiai „Beltex Optic“. Bendra jų vertė siekė milijoną eurų. Paskutinis mokėjimas įvykdytas praėjus gerokai laiko nuo karo pradžios – 2022 m. lapkričio 14 d.

„Beltex Optic“ buvo gaminamas ir Šiaurės Osetijos vadovo kariams perduotas naktinių taikiklių modelis – „Digisight Ultra LRF“. Rusijoje šiuo modeliu prekiavo mažiausiai 3 oficialūs „Yukon“ atstovai. Naktiniai taikikliai yra laikomi dvejopos paskirties prekėmis – jos gali būti naudojamos ir civiliniams, ir kariniams tikslams. Tokiai įrangai reikalinga speciali eksporto licencija.

Grupė „Yukon“ tvirtina išsiaiškinusi, kad vasario pradžioje rusams perduota jų įranga buvo pagaminta Baltarusijoje iki 2020 m., o toks modelis gamintas iki 2021-ųjų. „Todėl neatmetame galimybės, kad jis buvo įsigytas antrinėje rinkoje. Atsižvelgiant į tai, kad Baltarusijoje ir Rusijoje veikia viena ekonominė zona, prietaisas galėjo būti persiųstas į kitą šalį“, – rašoma „Yukon“ atsakyme.

Vis dėlto LRT Tyrimų skyriaus su partneriais surinkti duomenys rodo kitokią situaciją: tokio modelio taikiklių iki šiol galima įsigyti Rusijos rinkoje. Žurnalistai, apsimetę pirkėjais, dėl šios prekės kreipėsi į oficialiais „Pulsar“ ir „Yukon“ platintojais prisistatančius tiekėjus Rusijoje. Keli iš jų atsakė, kad konkretaus modelio šiuo metu neturi. O štai įmonė „DV Optic“, kuri taip pat skelbiasi oficialiai atstovaujanti „Pulsar“ prekių ženklui, pasiūlė įsigyti „Digisight Ultra LRF“ taikiklį, atsiuntė prekyboje esančio modelio nuotraukų.

G. Kavalskis neneigia, kad Rusijos internetiniuose el. prekybos portaluose pasirodo informacija apie galimybę įsigyti įmonės produkcijos ar naudojama „Pulsar“ simbolika, tačiau tokie pardavėjai esą veikia neturėdami tam jokių įgaliojimų.

„Tačiau suprantame, kad įteisinus paralelinio importo galimybes, Rusijoje šiuo metu negalioja prekių ženklo apsaugos teisinė sistema, kaip ir vartotojų teisės. Todėl nesame garantuoti, kad šioje šalyje prekiaujama mūsų gaminama produkcija, kuri buvo importuota paralelinio importo būdu, o ne Azijos šalyse pagamintomis kopijomis, kurios yra laisvai prieinamos prekyboje ir nėra „Yukon“ produktas“, – nurodoma atsakyme.

Įmonė: pasitraukimas iš Rusijos – ilgas procesas

Nors „Yukon“ pažadas sustabdyti savo gamyklą Rusijoje nuskambėjo 2022-ųjų vasario pabaigoje, iš karto po rusų invazijos į Ukrainą, iš grupės pateikto atsakymo aiškėja, jog sprendimas „pilnai trauktis“ iš šalies agresorės priimtas tik pernai vasarą. O paskui esą iškilo ir daugiau kliūčių: bendrovė nurodo, kad procesą esą apsunkino 2022 m. rugsėjo 8 d. priimtas Rusijos prezidento įsakymas, ribojantis įmonės juridinio valdymo perleidimą – tam tapo reikalingas Rusijos Federacijos valstybinės komisijos sutikimas.

Pasak G. Kavalskio, įmonė supranta „visuomenės lūkestį pasitraukti čia ir dabar“. „Tačiau spynos pakabinimas ant durų esant šioms sąlygoms nereikš juridinio bendrovės pasitraukimo ar likvidavimo. Tai ilgalaikis juridinis procesas, be kurio bendrovės įrašai nebus pašalinti iš Rusijos juridinių registrų, iš kurių atrodo, kad „Mezon-A“ vis dar yra juridiškai egzistuojanti bendrovė, nepaisant, kad nevykdo jokios veiklos, Mums svarbiausia patiems sau žinoti, kad mes nevykdome jokios gamybos Rusijoje, neparduodame savo produkcijos Rusijoje ir/ar Baltarusijoje, o tai reiškia, kad Rusija negauna jokios tiesioginės ar netiesioginės naudos iš mūsų pasitraukimo veiklos“, – nurodė įmonės komunikacijos vadovas.

„Yukon“ teigia, kad praėjusį rudenį buvo priimtas sprendimas inicijuoti „Mezon-A“ likvidavimo procesą. „Bendrovėje nebeliko darbuotojų, išskyrus kelis administracijos asmenis, kurie būtini siekiant užtikrinti tinkamą bendrovės uždarymo ir likvidavimo procesą“, – nurodoma LRT Tyrimų skyriaus gautame atsakyme.

Rusijos komerciniuose registruose pateikiami kitokie duomenys: šią gegužę paviešinta oficiali informacija už praėjusius metus rodo, kad 2022-aisiais „Mezon-A“ dirbo 45 asmenys – 12 mažiau nei 2021 m.

Rusijoje, Smolenske, esančią gamyklą „Mezon-A“ grupė „Yukon“ turi keliolika metų. Iki 2019 m. kovo ji buvo valdoma per Teksase (JAV) registruotą korporaciją „Sibir Optic, Inc.“, priklausiusią Vilniuje įsikūrusiai „Yukon Advanced Optics Worldwide“. O nuo 2019 m. gegužės pabaigos „Yukon“ Rusijos įmonę valdo tiesiogiai.

Lietuviškiems verslams jau sukantis nuo Rusijos rinkos po 2014 m. rusų įvykdytos Krymo okupacijos, „Mezon-A“ tik plėtė savo veiklą. Jos pajamos Rusijoje labiausiai augo 2015–2016 metais, taip pat 2021-aisiais, kai siekė 1,32 mlrd. rublių (apie 14,6 mln. eurų dabartiniu kursu).

Tiekė produkciją, gavo atsiskaitymus

LRT Tyrimų skyriaus turimi duomenys rodo, kad praėjusiais metais, jau vykstant karui, „Mezon-A“ Rusijoje toliau uždirbo pajamas, nors apimčių kritimas yra akivaizdus. Remiantis šių metų gegužę viešai paskelbtais Rusijos Federalinės mokesčių tarnybos duomenimis, 2022 m. „Mezon-A“ pajamos sumažėjo 78 proc., o grynasis nuostolis siekė 2,9 mln. eurų (251,8 mln. rublių).

Net po to, kai prasidėjo karas, o valdančioji grupė paskelbė apie ketinimus stabdyti įmonės „Mezon-A“ veiklą, ji tiekė produkciją klientams Rusijoje ir gavo iš jų atsiskaitymus. Nuo karo pradžios „Mezon-A“ Rusijos klientams pardavė prekių už mažiausiai 2,3 mln. eurų. Tai rodo bendrovės 2022–2023 metų bankinių operacijų duomenys, kuriuos pavyko gauti LRT Tyrimų skyriui ir partneriams iš „Scanner project“.

„Yukon Advanced Optics Worldwide“ tvirtina, kad nuo 2022 m. vasario 24 d. Rusijos teritorijoje nėra vykdoma nei gamyba, nei prekyba jos gaminamais optiniais prietaisais, nėra priimami ar vykdomi nauji užsakymai. „Paskutiniai užsakymai buvo pateikti iki karo pradžios, dalis jų buvo įvykdyta iki 2022 m. vasario 24 d., o dalis išskirtinai Kinijoje pagamintų biudžetinio segmento dieninių žiūronų, kuriais prekiaujama įvairiose prekybos taškuose, buvo patiekta po vasario 24 dienos“, – atsakyme nurodė G. Kavalskis.

Vis dėlto turimi duomenys atskleidžia, kad nuo karo pradžios bendrovė „Mezon-A“ sulaukė 13 mokėjimų iš vieno pagrindinių savo klientų – įmonių grupės CEK („Elektroninės komercijos centras“). Buvo atsiskaitoma ne tik už žiūronus, bet ir optinius prietaisus, remonto darbus. Nors „Yukon“ teigia, kad sutartis su CEK buvo nutraukta 2022 m. balandžio 1 d., o pagal tuometinę platinimo sutartį šį grupė atstovauti „Yukon“ prekių ženklams galėjo tik civilinėje rinkoje ir tik civiliniams klientams, tačiau LRT Tyrimų skyriaus gauti dokumentai rodo situaciją buvus kitokią. Nors didžioji dalis pavedimų iš CEK iš tiesų buvo atlikta pagal prieš karą sudarytas sutartis, bet atsiskaitymai vyko ir vėliau. Taigi, buvo mokama ir už pernai balandį, liepą bei rugpjūtį išrašytas sąskaitas. „Mezon-A“ ir CEK sandoriai nuo karo pradžios siekia 1,15 mln. eurų.

Įmonių grupė CEK priklauso Rusijos verslininkui Kirilui Jemeljanenko. Tai viena iš didžiausių termovizorių, naktinių taikiklių bei optinių prietaisų tiekėjų Rusijoje, o jos pačios prekių ženklo „Fortuna“ termovizoriai naudojami rusų teisėsaugos institucijų. Kaip teigiama CEK puslapyje – ir specialiosioms užduotims Rusijoje atlikti. K. Jemeljanenko priklauso ir įmonė „Nord“, kuriai taikomos Ukrainos sankcijos, nes 2019 metais ji tiekė įrangą Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijai pagal valstybės gynybos užsakymą.

Tarp kitų „Mezon-A“ klientų – optinių įrenginių pardavėjai Rusijoje „Rika“, „Navigator“, „Bars“, „Šturman“, „Nabliudatelnyje pribory“, taip pat „DV Optik“. Dar viena bendrovė, jau vykstant karui mokėjusi už optinę įrangą „Mezon-A“, tai Maskvoje veikianti „Šeldi“. Ši savo oficialioje svetainėje pernai gegužės viduryje paskelbė apie didelį „Yukon“ žiūronų asortimento papildymą.

Paskola Baltarusijos įmonei

Nuo karo pradžios Rusijoje uždirbti pinigai iš „Mezon-A“ per kelis kartus buvo pervesti į Baltarusiją kaip paskolos. Kaip minėta, remiantis Rusijos Federalinės mokesčių tarnybos duomenimis, 2022 m. „Mezon-A“ pajamos Rusijoje siekė apie 3,4 mln. eurų (295,3 mln. rublių). O praėjusių metų spalio 12 d. „Mezon-A“ suteikė maždaug 1,7 mln. eurų paskolą Baltarusijoje veikiančiai „Beltex Optic“. Ši suma buvo pervesta praėjusių metų lapkričio 14 dieną.

Dar vieną tokią paskolą – taip pat maždaug 1,7 mln. eurų – „Mezon-A“ baltarusiškai bendrovei pervedė šių metų vasario 13 dieną. Tai buvo mokėjimas pagal vasario 3 dieną sudarytą paskolos sutartį. Taigi nuo karo pradžios „Mezon-A“ suteikė maždaug 3,4 mln. eurų paskolų „Beltex Optic“.

„Minėtos lėšos buvo pervestos Baltarusijos bendrovei, siekiant nepalikti finansinių lėšų Rusijos Federacijoje“, – nurodė G. Kavalskis.

Nepaisant įtemptos situacijos, pernai baltarusiška įmonė dirbo pelningai. Turimais duomenimis, 2022 m. „Beltex Optic“ pajamos siekė maždaug 34 mln. eurų, o pelnas – apie 2,4 mln. eurų (2021 m. įmonės pajamos sudarė daugiau kaip 50 mln. eurų).

Įmonės išėjimas iš Baltarusijos sunkus dėl pernai šioje šalyje įvestų apribojimų – draudimo užsienio kapitalo bendrovėms perleisti savo akcijas.

Prie šio tyrimo taip pat prisidėjo Alexander Yarashevich, „Belarusian Investigative Center“.